Lithuanian
Croatian
Dutch
English
Estonian
German
Latvian
Norwegian
Russian
Swedish
Turkish
Ukrainian
Biudžetinė įstaiga, Vytauto g. 3, LT - 85124, Naujoji Akmenė,

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas  300008466,

Tel./faks.: (8 425) 56 860, (8 425) 56 833; 

El. paštas: santarve@akmene.ltpsc@akmene.lt

               

                            

 

Protų mankštelė

           Protmūšio oranizatoriaus Tomo Martinaičio  buvome pakviesti į Protų lygą arba „Ko nežino Kazys“ renginį, kuris vyko sausio 10 d. Luokavos restorane. Protmūšyje dalyvavo šešios patyrusios komandos. Nors mes atėjome tik pasižiūrėti, pasižvalgyti, tačiau organizatorius T. Martinaitis  pasiūlė pabandyti ir sudalyvauti. Nutarėme pabandyti sugalvojome pavadinimą ir įsijungėme į žaidimą. Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universiteto septynių klausytojų komanda su pavadinimu „Akmenukai“, aktyviai ir sutelktai sprendė užduotis. Žinoma mes į prizines vietas nepretendavome, nes yra seniai dalyvaujančių patyrusių ir stiprių komandų, o mes džiaugiamės puikiai praleidę vakarą, pabendradavę ir pamankštinome smegenis.

Buvome labai maloniai nustebinti, kai organizatorius paskelbė, kad mūsų kamandai „Akmenukai“ nusišypsojo burtai ir atiteko specialus kavinės prizas.  

Protmis

G. Sakavičienės nuotrauka     TAU rektorės padėjėja  G.Sakavičienė

SENJORŲ ŽYGIS DRUSKININKUOSE

Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Sveikatos fakulteto Šiaurietiškojo ėjimo su lazdomis modulio lankytojai gruodžio 2 dieną dalyvavo respublikinėje Šiaurietiškojo ėjimo žygio šventėje Druskininkuose. Septyniolika mūsų universiteto entuziastų įsijungė į šios sporto šakos mėgėjų gretas, kurių susirinko virš dviejų šimtų iš visos Lietuvos. Atlikus mankštą instruktoriai žygeivius supažindino su trasomis ir išleido į 6 arba 9 km žygį. Mūsų žygio dalyviai pasirinko ir praėjo 6 kilometrų trasą, kuri nebuvo iš lengvųjų. Ištvinusi Ratnyčėlės upė vertė ėjikus šokinėti per purvo balas ir slidinėti ant nukritusių lapų bei medžių šaknų, tačiau tai netrukdė grožėtis gamta ir kvėpuoti pušų aromatu. Pirmosios finišą pasiekė D. Lužienė ir E. Daujotienė, nedaug atsiliko I. Andriuškienė, V. Naglienė ir G. Sakavičienė. Grįžusius žygeivius organizatoriai pasitiko karšta arbata, kava, vandeniu ir saldumynais.

Pamankštinome smegenis proto mūšyje „Druskininkai – sveikatos miestas”, kurį sudarė trys turai. Naujosios Akmenės TAU komanda „Akmenukai” pirmos vietos nelaimėjo, tačiau puikiai praleido laiką ir susipažino su Druskininkų apylinkių įžymybėmis bei šiaurietiškojo ėjimo entuziastų bendruomene.

Visiems dalyviams buvo suteikta puiki galimybė su 40 proc. nuolaida apsilankyti Druskininkų sveikatingumo ir vandens pramogų parke. Smagiai palepinome kūną ir sielą, atgavome jėgas, aplankėme daugelį pirčių, sūkurines vonias, pasigrožėjome vandenyno žydrumo baseinais, kelis metrus siekiančiomis palmėmis, pasijutome tarsi išvykę į egzotinius kraštus.

Esame dėkingi Šiaurietiškojo ėjimo šventės organizatoriams ir TAU vadovams už sudarytą galimybę dalyvauti respublikiniame renginyje. Grįžome namo puikiai praleidę laiką, pasisėmę sveikatos ir nuostabiai pailsėję.

Naujosios Akmenės
Trečiojo amžiaus universiteto informacija

 

 

PATIRTYS IŠ APSILANKYMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIME

Mums nėra nei neįdomių dalykų, nei blogo oro. Yra tik platesnis ar siauresnis akiratis. O jį plėsti išnaudojame visas įmanomas galimybes.  

Nors nemaža dalis TAU senbuvių jau yra lankęsi Seime, tačiau vadovaujamės laiko patikrinta taisykle: kartojimas – mokslų motina. Pasidairyti mūsų įstatymų leidybos „dirbtuvėse“ išvyko net 40 TAU klausytojų. Ta pačia proga daugelis susipažino su naujomis Valdovų rūmų ekspozicijomis, o nedidelė grupelė apsilankė moderniai rekonstruotoje nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

LR Seimo prieigose didžiulę mūsų grupę svetingai pasitiko Seimo nario Valiaus Ąžuolo padėjėja Agnė Aleksejevaitė, kurios tėveliai – taip pat Naujosios Akmenės TAU klausytojai. Gal būt dėl to jautėme ypatingą globą ir dėmesį. Tradiciškai aplankėme visas Seimo rūmų istorines ir šiuolaikiškas erdves, stebėjome eilinio posėdžio eigą. Po ekskursijos buvome pakviesti į prestižinę Konstitucijos salę, kur Seimo narys Valius Ąžuolas ir jo padėjėja Agnė pasidalijo nūdienos aktualijomis. Kiek vėliau atskubėjo ir Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Pokalbis buvo ramus ir dalykinis.

Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie prisidėjo, kad ši kelionė įvyktų ir būtų įsimintina visais atžvilgiais.

Kultūros fakulteto informacija

 

NUVILNIJO PIRMOSIOS NAUJOKŲ KRIKŠTYNOS

 

Šiais mokslo metais Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universitete pradėjo veiklą net septyni fakultetai: Užsienio kalbų, Turizmo, Buities kultūros, Sveikatos, Kultūros, Tautodailės ir Meninės saviraiškos.

Kaip visada, greičiausiai organizacinius reikalus susitvarkė pats gausiausias – Turizmo fakultetas, vadovaujamas dekanės Danutės Rudienės. Spalio 19-ą dieną su visa gausia atributika būrys fakulteto klausytojų ir svečių buvo išgabenti už Lietuvos ribų...

Krikštynų dalyviai išlaipinami Latvijos teritorijoje, prie Kevelės šaltinių... Tyru vandeniu atgaivinti naujokai jautėsi pakylėti, o ir gamta suteikė neįkainojamą dovaną – po ilgo liūčių sezono nušvitusią saulutę. Buvo visko daug: įpareigojimų, priesaikų, linkėjimų. Buvo ir pora narsuolių, pasiryžusių basomis pasinerti į ledinį šaltinio vandenį. Tai buvo pati natūraliausia krikšto procedūra.

xxx

Kultūros fakultetas užmezgė vertingus ryšius su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru. Iškart buvome dosniai apdovanoti: gavome  net 48 nemokamus bilietus į Dž. Pučinio operą „Bohema”.

Nors kelionė į sostinę tolima, tačiau ji neprailgo: pusiaukelėje surengėme Kultūros fakulteto naujokų „mobiliąsias krikštynas“. Kiekvienas naujokas gavo po individualų identifikatorių, eilėmis bylojantį apie jo asmenybės unikalumą. Visi buvo “prisaikdinti“ į kiekvieną renginį atvykti su šiais žymekliais.

Tiek naujokams, tiek ir senbuviams kelionė į nacionalinį operos ir baleto teatrą sukėlė aibę gerų emocijų: kas prisiminė nerūpestingus studijų laikus, kas mėgavosi karštu šokoladu, kas prikėlė iš atminties prieš daug metų matytus garsius pastatymus. Kadangi mums buvo skirtos tikrai geros vietos priekinėse eilėse, galėjome stebėti tiek orkestro, tiek atlikėjų darbą. Likom sužavėti Merūno Vitulskio, Joanos Gedmintaitės, Agnės Stančikaitės vokalo menu. Drąsiai galima teigti, jog naujokų krikštą sutvirtino prisilietimas prie aukštojo meno.

xxx

Tautodailės fakultetas – tikri savojo krašto patriotai. Krikštatėviais jie pasirinko kaimo bendruomenės „Klykolių sodžius“ įkūrėjus Antaniną ir Domą Plienus. Kaip ir dera tautodailininkams, pirmiausia visi pasuko į muziejų, kuriame sukaupti gausūs praėjusių šimtmečių dvasią liudijantys klykoliškių buities ir namų apyvokos daiktai. Buvo smagu atpažinti senolių naudotus padargus ir suvokti, kaip greitai keičiasi mūsų buitis, kaip galingai į ją veržiasi technika.

Dosni „krikštatėvių“ dovana – žvakių gamybos pamokėlė, kurios metu daug sužinota apie įvairius žvakių gamybos būdus. Įgytų žinių rezultatas – pačių pasigamintos kvapnios bičių vaško žvakės. Dar kartą įsitikinome, jog mokytis verta visą gyvenimą.

Turizmo, Kultūros ir Tautodailės fakultetų informacija

 

KELETAS ATOSTOGŲ AKIMIRKŲ

Baigiasi mūsų atostogos, kurios pasirodė besančios tik kiek ramesnė mūsų veiklos forma.

Rugpjūčio mėnesį Menų fakulteto klausytojos Miesto šventės proga sukūrė žavingą Žolynų karalienę ilgomis lino kasomis, išdabintą pačiais gražiausiais vasaros žiedais.

Grupė Pažintinės veiklos fakulteto klausytojų su dekane Danute Rudiene aplankė Ukrainos kalnus, pilis ir miestus. Keletą dienų trukusi kelionė buvo turtinga neužmirštamais vaizdais ir naujais potyriais.

Rugsėjo vidury TAU rektorė Rimana Vapsvienė  pakvietė būrelį bendraminčių nuvykti į Šiluvos atlaidus. 2017-ieji – palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metai. Maldininkai galėjo pasimelsti prie šio šventojo relikvijų.

Rugsėjo 24-ąją mūsų universiteto delegacija pasveikino kolegas iš Akmenės TAU naujųjų mokslo metų pradžios šventės proga. Akmenės bažnyčios skliautuose iškilmingai nuskambėjo Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ ir valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ atliekami sakralinės muzikos kūriniai.

Rugsėjo 28-ąją apsilankėme Akmenės rajono savivaldybės Viešojoje bibliotekoje, kur senjorus su mūsų šalies teisine sistema supažindino ir į gausius klausimus atsakė Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė.

Paskutiniąją rugsėjo dieną išsiruošėme į kelionę per Žemaitiją. Galutinis tikslas – valstybinis Klaipėdos dramos teatras, tačiau pakeliui dar apsilankėme Plungėje, kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro sodyboje įsikūrusiame Žemaičių dailės muziejuje. Šie rūmai itin populiarūs dėl  kasmet rengiamų tarptautinių Mykolo Oginskio festivalių. Mūsų lankymosi dieną buvo numatytas Klaipėdos muzikinio teatro pastatymas – opera „Sevilijos kirpėjas“. Gaila buvo palikti svetingus, gausiomis itin aukštos meninės vertės parodomis užbūrusius rūmus... Laukė nemažiau svetingas uostamiestis. Valstybiniame Klaipėdos dramos teatre didžiulę mūsų grupę iš 45 žmonių pasitiko labai stilinga uniforma pasipuošusios jo darbuotojos: Greta ir Ingrida. Merginos aprodė ne tik prabanga tviskančias renovuotas viešąsias erdves, bet ir visus teatro užkulisius. Praėjome kilimu, kuriame įausti visų Teatre rodytų spektaklių pavadinimai. Mūsų palydovė Ingrida papasakojo, jog legendinis Teatro režisierius Povilas Gaidys, eidamas šiuo kilimu, stengiasi slinkti pasieniais, kad tik neužmintų „savo vaikų“...

Kaip tik šio režisieriaus pastatytą pjesę „Elzės žemė“ ir žiūrėjome. Pjesės tema atrodo paprasta ir banali – dviejų pagyvenusių žmonių meilė ir negailestinga jų vaikų reakcija į tai. Tačiau visus sukrėtė aktorių vaidyba ir gilus įsijautimas į vaidmenis. Kai po spektaklio išėjo nusilenkti žiūrovams, aktoriai braukė ašaras. Braukėme jas ir daugelis iš mūsų...

Šią kelionę surengėme iš lėšų, skirtų Akmenės rajono savivaldybės Trečiojo amžiaus universiteto veiklai. Labai taupiai šias lėšas naudojame, todėl galėsime pasimėgauti dar keletu įdomių ir prasmingų renginių.

TAU klausytoja Romualda Miliauskė

 

 

 

ŠVENTŲ VELYKŲ BELAUKIANT

Pasitinkant džiugiausią ir prasmingiausią pavasario šventę - šv. Velykas - Sveikatos ir grožio fakulteto Buities kultūros modulio koordinatorė Stefanija Vida Venckienė TAU klausytojas pakvietė į popietę Naujosios Akmenės kultūros rūmuose įsikūrusioje Mindaugo Braso kavinėje.

Universiteto rektorė Rimana Vapsvienė pasveikino renginio dalyves su artėjančiomis šventėmis, pasidžiaugė, kad šioje popietėje bus pristatoma naujai  išleista TAU klausytojų pateiktų rudens gėrybių receptų knygelė, palinkėjo klausytojoms naujų užmojų ir iniciatyvų ateityje.

Renginio organizatorė Stefanija Vida Venckienė pristatė išleistą knygutę „Rudens gėrybių receptai“. Knygutėje patalpinti TAU klausytojų Eugenijos Stanislauskienės, Janinos Montvilienės, Reginos Mitkevičienės, Liudmilos Liulienės, Bronislavos Puleikytės, Agnieškos Ivanauskienės, Stanislavos Pasičnik, Ginos Varpučanskienės, Danutės Rudienės, Sofijos Rupeikienės, Zonės Mituzaitės, Onos Meižienės, Karmen Jotkuvienės, Genovaitės Sakavičienės, Stefanijos Vidos Venckienės, Augenijos Tamulienės užtepėlių, salotų, mišrainių, sumuštinių, karštųjų bei saldžiųjų patiekalų ruošimo, pyragų kepimo, daržovių konservavimo receptai.  Leidinys iliustruotas paruoštų gaminių nuotraukomis iš 2016 metų rudenį TAU vykusio renginio „Sotus ir turtingas rudenėlis“. S.V. Venckienė padėkojo receptų autorėms ir Reginai Mitkevičienei, atlikusiai didžiulį darbą maketuojant leidinį. Už nuoširdžias pastangas visos apdovanotos naujosiomis receptų knygelėmis.

Sveikos mitybos modulio koordinatorė Liudmila Liulienė popietės dalyves pamokė, kaip kepti pyragą „Velykinė boba“ ir visas apdalijo šio tradicinio patiekalo receptais.

Kavinės savininkas Mindaugas Brasas maloniai sutiko papasakoti apie šventinio stalo serviravimą ir pateikė vaizdinę medžiagą apie stalo įrankių bei indų išdėstymą.

Nors visų dalyvių gyvenimiška patirtis rengiant šventes tikrai solidi, tačiau kilo nemaža klausimų, kaip naudotis vienu ar kitu stalo įrankiu, kaip patiekiamas maistas, kokios taurės ir kaip turi būti išdėstomos ant šventinio stalo. Į visus klausimus sulaukėme išsamių atsakymų.              Gėlių puokšte padėkojome M. Brasui už malonų priėmimą ir bendravimą, už TAU klausytojoms skirtas vaišes. Laikas kavinėje pralėkė labai greitai, išsiskirstėme   pakilios nuotaikos, su mintimis apie tai, kaip pasipuošime šventinį Velykų stalą, prie kurio susirinks patys artimiausi, brangiausi šeimos nariai.

Danutė Lužienė,

Sveikatos ir grožio fakulteto dekanė

 

 

SIŪKIT, AUSKIT, RIŠKIT, DARBŠČIOSIOS RANKELĖS...

                      Grupė Menų fakulteto Amatų modelio klausytojų ankstoką balandžio 4 dienos rytą išsiruošė kelionėn į Šiauliuose vykstančią regiono tautodailės parodą. Tautodailė, liaudies dailė – tautinė (liaudies) dailė yra viena iš trijų liaudies meno dalių, greta liaudies architektūros ir folkloro. Tautodailės gaminių spektras yra milžiniškas ir labai įvairuoja priklausomai nuo etninės grupės gyvenimo sąlygų. Kūriniai dažniausiai taikomojo pobūdžio, kuriami be išankstinių modelių arba piešinių. Tokiems kūriniams būdingas formos ir kompozicijos raiškumas, funkcinis tikslingumas, dekoratyvumas. Didelę įtaką kūrinių meninei raiškai turi iš kartos į kartą perduodamos vietos (regiono) meninės tradicijos. Todėl ir šioje parodoje dominavo įvairiausių tautodailininkų sukurtų darbų, darbelių. Apžiūrėjome ir džiaugėmės savamokslių Šiaulių regiono  liaudies meistrų sukurtais vaizduojamosios dailės – tapybos, skulptūros, grafikos kūriniais, taikomosios dekoratyvinės dailės – keramikos, tekstilės, medžio, odos, šiaudų ir kt. dirbiniais. 2017 metai paskelbti tautinio kostiumo metais. Ir šioje parodoje gėrėjomės eksponuojamais įvairių Lietuvos regionų tautiniais rūbais. Džiaugėmės drožiniais iš medžio, įvairiais dirbiniais iš metalo, iš šiaudelių pintais sodais, papuoštais, raižytais velykiniais kiaušiniais ir kt. Puikiai nuotaiką pakėlė tai, kad nemažą dalį ekspozicijos sudarė Akmenės rajono tautodalininkų darbai: P. Raudonikienės iš Ventos paveikslai, F. Adomavičienės iš Papilės karpiniai bei kitų mūsų rajono meistrų darbai. Labiausiai nudžiugino ir visa grupė nusifotografavome prie mūsų universiteto Menų fakulteto Amatų modulio klausytojos Bronislavos Puleikytės darbų: lininių, kryželiu siuvinėtų maišelių arbatžolėms, apmegztų bei kita technika apdirbtų velykinių kiaušinių. Tai aukštas Bronelės kūrybos įvertinimas, pasiektas kruopščiu, nuoširdžiu darbu. Tai, kad jos darbai buvo atrinkti eksponuoti regioninėje parodoje rodo, kad jos darbai tikrai aukšto meninio lygio.

                      Likome labai patenkintos, kad mums buvo sudarytos sąlygos  aplankyti tikrai gražią parodą. Su džiugia nuotaika, pasisėmusios įvairių idėjų ateičiai, grįžome namo mintydamos apie tai, ką galėtume ir pačios nuveikti. Nuoširdžiai dėkojame TAU rektorei R. Vapsvienei bei Naujosios Akmenės kultūros centrui už suteiktą transportą.

 

Menų fakulteto Amatų modulio klausytoja 

Danutė Lužienė

 

ŽIBUČIŲ ŽYDĖJIMO ŠVENTĖ RENAVO DVARE

Melsvos miško žibuoklės – nusipirkit, praeiviai...“ – kvietė „Žibuoklių dainelės“ melodija. Tačiau ne tik pirkti, bet ir nusiskinti trapią mėlynžiedę nekilo ranka. Iš meilės gamtai, iš pagarbos jos Kūrėjui. Didžiausia dovana – kelionių ir pažinimo džiaugsmas.

Grupė Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universiteto klausytojų savaitgalį pašventė Renavo dvaro apžvalgai. Jis įsikūręs kaimyniniame Mažeikių rajone, ant Varduvos upės kranto.

Dvarą supa peizažinio stiliaus parkas, vaizdingomis terasomis besileidžiantis prie vandens.

Atnaujintas rūmų interjeras paliko šiltą ir jaukų įspūdį, nevargino detalių gausa. Kartu su nuolat veikiančiomis ekspozicijomis apžiūrėjome palangiškio dailininko Vytauto Kuso darbų parodą. Įspūdingi įvairia technika dekoruoti kiaušiniai – nuo balandžio iki stručio. Įsimintini ir to paties autoriaus šviečiantys paveikslai, demonstruojami tamsoje.

Renavo dvaras šventė pavasarį: vieni kitus keitė meno kolektyvai, šurmuliavo prekybininkai, o gamta paklojo melsvą žibuoklių kilimą.

 

Naujosios Akmenės 
Trečiojo amžiaus universiteto informacija

 

SUSIKOVĖME „PROTŲ MŪŠYJE“

Balandžio 3 d. Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centre rungtyniavo net aštuonios senjorų komandos po penkis dalyvius kiekvienoje. Vos sutilpome erdvioje Centro salėje! Iš vietinių universiteto klausytojų suformavome 6 komandas: trys iš jų, pasivadinę „Skrajokliais“ ir pasidabinę savo atributika su drugeliais, atstovavo Pažintinės veiklos fakultetą. Dvi komandos atstovavo Menų fakultetą („4+1“ bei „Pavasaris“) ir viena – Sveikatos ir grožio fakultetą („Mintis“).

Sulaukėme ir savo kolegų iš TAU Kairiškių ir Agluonų filialų. Kairiškietės žaidė kaip „Penkios varnos“, o agluoniškiai – „Kaimo liktarnos“.

Renginio įkvėpėjas, Savivaldybės mero patarėjas Tomas Martinaitis, dėjo visas pastangas, jog žaidėjai jaustųsi patogiai, kovotų draugiškai.

Kai ekrane pasirodė užduotys, salė neramiai sujudo: ilgos ir sudėtingos užduočių formuluotės, specifiniai terminai ir minimalus laikas atsakymams... Tačiau visus penkis turus garbingai atlaikėme, kad ir nevienodai sėkmė šypsojosi. Pergalės laurus nuskynė mūsų svečiai – „Penkios varnos“ iš Kairiškių: R. Masiulienė, J. Čibirienė, V. Stankienė, I. Grismanauskienė, A. Navikienė. Tačiau rezultatų ir vietų nesureikšminome: daug svarbiau buvo pajusti draugo petį, pasitikrinti savo žinias ir papildyti jų bagažą.

Renginio pabaigoje Naujosios Akmenės TAU rektorė Rimana Vapsvienė visus dalyvius apdovanojo mielais suvenyrais: prasiskleidusiomis šakelėmis su simboliniais inkilėliais jose. Nugalėjo pavasaris!

Naujosios Akmenės
Trečiojo amžiaus universiteto informacija

 

 

UŽGAVĖNIŲ PUOTA-2017

Paskutinę kalendorinės žiemos dieną, vasario 28-ąją, sumirgėjo-suklego Jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centro visi pašaliai – juos užplūdo persirengėliai. Ir ko tik čia nebūta: iš TAU pelkių išlindo žavingoji Monė (TAU rektorė Rimana Vapsvienė), visus valia ar nevalia gydė atkaklioji Daktarė su įspūdingu švirkštu (Zofija Rupeikienė), linksmai straksėjo Zuikutis (Ona Matienė) ir Ožkelė (Rūta Pavkienė), išsiilgusi pavasario ir šviežios žolelės... Buvo ir atvykėlių iš toliau: prabangių sijonų gausoje paskendusi juodaplaukė Čigonė (Augenija Tamulienė) ir... elegantiška Pabėgėlė iš Sirijos (Gina Varpučianskienė), paraginusi globoti jos „tautiečius“. Šie personažai atstovavo Naujosios Akmenės TAU.

Jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centras į renginį delegavo savo Muzikantą ir Lašininį su Kanapiniu, pademonstravo išmoningas Užgavėnių kaukes.

Visiems padainavus ir gerokai patrepsėjus vaišingoji Šeimininkė (Vida Stefanija Venckienė) su savo Asistente (Ona Meižienė) renginio dalyvius dosniai apdalino blynais, kurių būta pačių įvairiausių: ir mielinių, ir čirvinių, ir lietinių, ir net gruzdintų! Jų prigamino visas būrys Tau klausytojų.

Išlaikant senovines tradicijas buvo surengta Lašininio ir Kanapinio kova. Gležnutis, lazdele besiramstantis Kanapinis gudrumu įveikė storąjį žiemos simbolį, tuo primindamas, jog įžengiame į Gavėnios metą.

Saugumo sumetimais Morės nedeginome. O visas negeroves, kurios susikaupė niūriu žiemos laikotarpiu, pažadėjo savo pelkėse nuskandinti Monė... Šventė buvo išradinga ir linksma, o žiema sėkmingai nugalėta ir išvaryta.

Menų fakulteto informacija

 

 

Jungtinis  Sveikatos ir grožio bei Menų fakulteto renginys

„Duonos kelias“

...Mes grūdą pasėsim, jį užauginsim, 
iš to rugio grūdo duoną pagaminsim. 

Sveikatos ir grožio fakulteto Sveikos gyvensenos ir Buities kultūros modulio klausytojos, kartu su Menų fakulteto Amatų modulio dalyvėmis, 2017 m. vasario 17 d. parengė edukacinę programą „Duonos kelias“, skirtą pagerbti kasdieninę mūsų duoną.

Sveikos mitybos modulio koordinatorė Liudmila Liulienė pateikė filmuotą medžiagą apie duonos kepimą. Vyko gyva diskusija apie duoną, jos kelią iki stalo. Nuo žilos senovės žmogus lenkėsi Žemei ir Duonai. Duona mums visiems – tai laimė, džiaugsmas, meilė, darbas, skalsa.

Duona – vienas seniausių žmonijos valgių. Duonai skirta daug gražių žodžių, eilių. Kad stalą galėtų papuošti naminės duonos kepalu, žmogus sunkiai dirbo. Tešlos ruošimas, duonos kepimas, laikymas, raikymas nuo seno turėjo ir turi savotiškas apeigas, tikėjimus.

Duona – sveikiausias maisto produktas ir neįkainojamas žmogaus turtas. Kiekvieną dieną suvalgome bent jau riekelę duonos. Paprasčiausiai paimame į ranką, atsikandame kąsnelį, kramtome, žinome, kad tai – duona. Kasdieninė duona. Šventa duona. Ir maldoje pasakyta: „Kasdienės duonos duok mums šiandien“. Kodėl duona laikoma šventa? Kodėl ją reikia gerbti? Kodėl seneliai sakydavo: ,,kad duona būtų skalsi“, ,,skalsos jums“, ,,skalsos“? O tai reiškia: ,,linkiu nuolat ant stalo turėti duonos, kad niekad jos nepritrūktų“.

Lietuvių kalboje DUONAI skiriama daug maloninių žodžių – duonelė, duonutė, duonytė, duonužė, duonužėlė, duonytėlė ir kt. Yra ir nemažai giminingų žodžių: duoninė, duonkepė, duonriekis, duonkubilis, dykaduonis, duonpelnys. O kiek patarlių, mįslių, minklių apie duoną!

Liudmila Liulienė ir Regina Mitkevičienė į renginį atnešė pačių keptą duoną, Vera Grudinskaja-Moločajeva – įmantriai supintą pyragą. Raikė duoną bei pyragą ir vaišino visus, o po to papasakojo apie paruošimą bei kepimo eigą, ingredientus, atsakė į pateiktus klausimus. Kitos renginio dalyvės taip pat atėjo su įvairiausiais patiekalais, kuriuose pagrindinis ingredientas – duona. Renginio metu prie arbatos puodelio ragavome atsineštus patiekalus, dalijomės receptūromis, minėme mįsles, minkles, prisiminėme patarles apie duoną.

Danutė Lužienė,

Sveikatos ir grožio fakulteto dekanė

 

 Šventiniame Šiaulių vyskupijos renginyje – Naujosios Akmenės TAU

 

   Universiteto klausytojai 2017-uosius metus pradėjo dvasingai. Tuo pasirūpino TAU rektorė Rimana Vapsvienė. Sausio 8-ąją didele draugiška grupe išvykome į Šiaulių areną, kur įsiliejome į Šiaulių vyskupijos Šeimų šventę „Pašventink juos tiesa“.

   Šventąsias mišias aukojo Šventojo sosto apaštališkasis nuncijus JE arkivyskupas Pedro Lopez Quintana, koncelebravo JE Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupas metropolitas emeritas Sigitas Tamkevičius ir Šiaulių vyskupijos kunigai. Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ sakralinės giesmės stebėtinai oriai lydėjo šventąsias apeigas.

   Ypač jautriu šv. mišių akcentu tapo Santuokos priesaikos pažadų atnaujinimas. Neliko abejingų, kai tiek labai jaunų, tiek solidžių porų akių ir rankų kalba įprasmino šio ryšio tvirtybę. Renginys sutraukė didžiules piligrimų mases iš visos Lietuvos: šalia žinomų Seimo narių santūriai pilkavo vienuolių skraistės, garbaus amžiaus senoliai glaudė ir tikėjimo tiesų mokė savo proanūkius.

    Antroji renginio dalis – muzikinis spektaklis „Einant, gyvenant“. Šio spektaklio siela – iš Kauno kilusi, muzikos studijas Italijoje baigusi ir daugelį metų Milane gyvenanti smuiko virtuozė Saulė Kilaitė. Savo moderniu atlikimo stiliumi ji kartais lyginama su garsiąja Vanesa Mei. Pagrindinė koncerto-spektaklio idėja – muzikinė kelionė aplink pasaulį, lydima pačios smuikininkės skaitomų eilių ar trumpų pasakojimų apie kūrinį. Solistei talkino šokėjų grupė ir ispanas klarneto meistras.

    Atliekamos muzikos nupasakoti neįmanoma, ją reikia išgirsti ir pajausti. Tai – viena iš Kūrėjo dovanų žmogaus sielai. Ir kai renginio finale Jo Eminencija Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pakvietė visus susiimti už rankų ir užgiedojo „Glory, glory, aleliuja“, didžiulė Šiaulių arena vibravo dieviškos Meilės ritmu.

    Ši šventė kiekvienam jos dalyviui buvo tarsi dar vienas susitikimas su pačiu savimi. Su tuo dieviškuoju pradu, kurį dažnas pamirštame kasdienybės šurmulyje.

                

Naujosios Akmenės
Trečiojo amžiaus universiteto informacija

 

 

SENJORAI PRATĘSĖ TURIZMO SEZONĄ

 

Nenuspėjami rudens orai užkrėtė senjorus kelionių virusu. Grupė Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universiteto klausytojų lapkričio vidury du savaitgalius iš eilės pašventė kaimyninei Latvijai.

Pirmasis savaitgalis buvo pavadintas saldžiu: apsilankėme Saldus miesto saldainių „Karvutė“ fabrike. Nors ir ne tokį įsivaizdavome fabriką, tačiau jo veikla įspūdinga: jau beveik 60 metų čia rankomis lipdomi saldainiai. „Karvutė“ gaminama 18-os skonių: su romu, su mėtomis, spanguolėmis, riešutais ir kt.

Kaip tikri studentai dalyvavome edukaciniame užsiėmime, kurio metu patys galėjome įsijausti į gamybos procesą. Pačių pasigamintus saldainius gavome dovanų. O tie, kurie nebuvo itin aktyvūs gamintojai, galėjo iki valios degustuoti įvairius saldėsius: irisus, marmeladą, saldainių kremus, pyragus.

Į klausimą, kaip tokia nedidelė įmonė išlaikė įvairius ekonominius sunkmečius, latviai atsako: „mes gamyboje naudojame vieną slaptą ingredientą – meilę“...

Saldus miestas dar žymus ir tuo, kad jo apylinkėse gimė ir kūrė vienas iškiliausių XIX-XX a. latvių dailininkų Janis Rozentalis. Apsilankėme jo name-muziejuje, kur prie įėjimo pasitinka įspūdinga sėdinčio dailininko skulptūra. Muziejuje eksponuojama jo kūryba, asmeniniai daiktai. Pasitelkiant išmaniąsias technologijas, galima pasitikslinti reikiamą informaciją specialiai tam įrengtuose stenduose. Ypač įvertinome tai, kad J.Rozentalio kūryba kiekvienam artima ir suprantama, nes jis vienas pirmųjų 19 a. pabaigoje pradėjo tiksliai atvaizduoti tautos gyvenimą.

Rygoje apsilankėme, kai Latvija šventė savo Nepriklausomybės sukaktį. Pirmiausia pasigėrėjome įstabia miesto architektūra, kurios unikaliausi šedevrai sutelkti Alberto gatvėje. Pasidžiaugėme, jog čia įsikūręs J.Rozentalio muziejus mums jau kaip savas, nes su įžymaus dailininko kūryba prieš tai buvome susipažinę Saldus mieste.

Šventės kulminacija – šviesų festivalis „Spinduliuojanti Ryga“. Miestas mus užbūrė modernia klasika, pradedant vis dar važinėjančiu bėginiu tramvajumi ir baigiant lazerių bei vaizdo projekcijomis. Gilų įspūdį paliko Latvijos nacionalinės bibliotekos pastatas, atidarytas 2014 m. Trylikos aukštų statinys, vadinamas Šviesos pilimi, savo forma primena krištolo kalną. Ir čia modernios technologijos dera su folkloro tradicijomis. Šios kelionės metu tarsi iš naujo atradome senąją Rygą. Kiekviena kelionė – tai kitoks žvilgsnis į mus supantį pasaulį, netikėtos patirtys ir bendravimo džiaugsmas.

 

Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universiteto informacija

 

 

AKMENĖS RAJONO NAUJOSIOS AKMENĖS TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETE –
NAUJOKŲ KRIKŠTYNOS

Akmenės rajono Naujosios Akmenės trečiojo amžiaus universitete visi fakultetai išradingai atšventė naujai priimtų klausytojų krikštynas.

Pirmieji suskubo Pažintinės veiklos fakulteto klausytojai. Jie išvyko į Papilę nusilenkti vieno iš pirmųjų Lietuvos tautinio atgimimo ideologo Simono Daukanto atminimui. Mūsų tautos šviesuolio muziejuje prisilietę prie istorinių eksponatų, aplankė ir Papilės miestelio centre pastatytą skulptoriaus V. Grybo sukurtą paminklą Simonui Daukantui atminti. Susikaupimas ir rimtis lydėjo Papilės piliakalnio kapinėse, prie iškilaus Lietuvos istoriko, rašytojo ir švietėjo amžinojo poilsio vietos. Papilė itin turtinga lankytinomis vietomis. Pažintinės veiklos fakulteto klausytojai, lydimi mokytojo Stepono Adomavičiaus, aplankė juros periodo atodangą. Čia kadaise surinktos fosilijos puikuojasi net Tartu ir Miuncheno muziejuose.

Naujokų krikštynos įvyko prie garsiojo gamtos paminklo – penkiolikakamienės liepos. Po ištartų iškilmingų pasižadėjimo žodžių, po tradicinės giesmės ir į dangų paleistų įvairiaspalvių balionų su gražiausiais lūkesčiais ir palinkėjimais, krikšto ceremonijos dalyviams buvo įteikti Pažintinės veiklos fakulteto ženklai bei atminimo suvenyrai.

***

Menų fakulteto klausytojai darganotą lapkričio rytmetį metė iššūkį pačiai motinėlei Gamtai. Užsimota pasiekti Puokainių mišką kaimyninėje Latvijoje, Dobelės rajone. Keliautojai draugiškai šaipėsi, kad tik meniškos sielos žmonės gali ryžtis per tokią darganą klajoti miško takais. Tačiau miškas – ne paprastas, jis – magiškas. Čia apsilankę tiek amerikiečių, tiek rusų mokslininkai teigė, jog miške koncentruojasi itin stiprios energinės srovės. Vienus jos gydo, kitus nuramina, trečius įkvepia kūrybai. Tyrinėtojai nustatė, jog dar prieš krikščionybę čia būta baltų šventvietės. Nors tokiu metu turizmo sezonas jau pasibaigęs, gamta panirusi į ramybės būseną, tačiau Puokainių miškas visais metų laikais nenustoja savo žavesio. Išsidėstęs ant aukštų kalvų ir giliose daubose, jis formuoja neįprastai gražų kraštovaizdį, o gausūs jame išsidėstę akmenų telkiniai spinduliuoja savo šilumą tiems, kam jos labiausiai reikia. 2014 m. atidarytas Puokainių miško informacijos centras svetingai priima lankytojus. Broliukai latviai draugiškai leido Menų fakuteto klausytojams pasinaudoti konferencijų sale ir jaukioje aplinkoje atšvęsti naujokų krikštynas.

***

Sveikatos ir grožio fakultetas savo naujuosius klausytojus „inauguravo“ akademinėje aplinkoje. Universiteto steigėjas, Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras, šia proga suteikė konferencijų salės patalpas.

Fakulteto dekanė Danutė Lužienė perskaitė pranešimą apie organizuojamas veiklas, pateikė statistinius duomenis. Ši informacija tapo devynių naujokų „egzaminų“ pagrindu. Visi buvo įvertinti puikiai ir po ištartos priesaikos iš Universiteto rektorės Rimanos Vapsvienės rankų gavo Trečiojo amžiaus universiteto klausytojų pažymėjimus.

Užbaigiant oficialiąją dalį renginio dalyviams buvo išdalintas naujai sukurtas Universiteto himno tekstas. Visiems pažįstama tarptautinio studentų himno „Gaudeamus“ melodija nuskambėjo darniai ir iškilmingai.

Labai nuotaikingai visus naujokus ir dekanę pasveikino kolegos: Pažintinės veiklos fakulteto dekanė Danutė Rudienė ir prodekanė Genovaitė Sakavičienė. Jų dovanos buvo simbolinės ir saldžios. Pasidžiaugėme, kad tokie renginiai telkia kolektyvą, moko pažinti ir įvertinti kiekvieną šalia esantį didelės bendruomenės narį.

Akmenės rajono Naujosios Akmenės
Trečiojo amžiaus universiteto informacija

AR JŪS ŽINOJOTE...

kad nepraeis nė 50 metų ir šalia Naujosios Akmenės tyvuliuos jūra, užimsianti 800 ha plotą? Tai bus dirbtinis vandens telkinys, suformuotas pasibaigus kalkakmenio ištekliams. Toje jūroje galės nardyti greitaeigiai kateriai!

Apie tai ir daugelį kitų įdomių dalykų sužinojo grupė Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universiteto Sveikatos ir grožio fakulteto klausytojų. Žvarboką spalio 11-osios popietę, vadovaujami fakulteto dekanės Danutės Lužienės, išsirengėme dviračiais (ir ne tik) aplankyti Karpėnų  klinčių karjerą, kuris susiformavo prieš 270-250 milijonų metų. Prie AB „Kalcitas“ administracinio pastato mus pasitiko Karpėnų klinčių karjero viršininkas Rimantas Butnorius su galingu visureigiu. Tai buvo tikras išsigelbėjimas saujelei romantikių, išsiruošusių į žygį pėstute!

Kol mūsų draugės narsiai mynė pedalus, pro Range Rover langus galėjome grožėtis rudens tapybos šedevrais. Pasiekę kelionės tikslą, išvydome stulbinančią panoramą: didžiulius kalnus mūsų lygumų krašte! Vieni jau pasidengę žaliu rūbu, kiti sau stūkso ramūs ir nuogi. Šalia tokių milžinų ir galinga sunkiasvorė technika atrodo lyg žaisliukai. Karjero viršininkas Rimantas svetingai pakvietė vieną iš jų apžiūrėti. Žingsniuojantis ekskavatorius iš arti pasirodė kaip vidutinis laivas. Jo strėlės ilgis – 70 m! Tokių Lietuvoje viso labo keturi ir visi – Akmenės rajone. Beje, šiuo metu toks agregatas kainuoja 7-8,5 milijonų eurų.  O įmonei jis tarnauja net nuo 1977 metų! Smalsios ekskursantės užkopė į šio giganto vidų ir apžiūrėjo įspūdingus motoro įrengimus. Iš ten reikėjo įveikti pakankamai aukštus laiptus, kad patektume į mašinistų kabiną, kuri prilygtų nedideliam kabinetui.

 Visos kelionės metu jautėsi rūpestinga šeimininkų ranka. Ypač stengiamasi kuo mažiau pakenkti gamtai. Ji neteršiama jokiais naftos produktais, nes ekskavatoriai naudoja elektros energiją.

Kiek daug mes sužinojome per stulbinamai greitai prabėgusias akimirkas! O ar jūs žinojote, jog Karpėnų klinčių karjere pasitaiko rasti akmenukų, kurie yra įtraukti į brangakmenių sąrašą? Deja, deimantų čia nėra, bet...

Mes sužinojome labai daug, visko neįmanoma išvardinti. Dar kartą įsitikinome, jog mūsų kraštas – unikalus, jį sukūrė ypatingai tvirti ir narsūs žmonės. Vieno iš jų atminimui nusilenkėme prie akmenyje iškalto bareljefo. Juk Naujoji Akmenė iškilo dėka geologijos pagrindų Lietuvoje kūrėjo Juozo Dalinkevičiaus, aptikusio ir ištyrinėjusio Karpėnų apylinkėse glūdinčius kalkakmenio klodus. Mūsų kraštietis menininkas Antanas Adomaitis iš vietinio lauko akmens sukūrė paminklą šiam pasaulinio garso mokslininkui, kurio vardas suteiktas vienai iš Sekstanto žvaigždyno žvaigždžių.

Ši iškyla buvo ypatinga tuo, kad nusikėlėme toli į ateitį, kurioje Akmenės kraštas regėjosi kaip stiprus ir klestintis regionas. Ir visa tai dėka šiandien tą ateitį kuriančių žmonių.

Nuoširdžiai dėkojame AB „Kalcitas“ direktoriui Algirdui Rimkui, leidusiam susipažinti su cemento žaliavos gavyba ir Karpėnų karjero viršininkui Rimantui Butnoriui, kantriai lydėjusiam grupę senjorų. Ir didžiausias ačiū žingsniuojančio ekskavatoriaus vyrams, atvėrusiems duris į savo valdas. Patyrėme gausybę įspūdžių!

                                                                                                                                Romualda Miliauskė,

                                                                                                        Naujosios Akmenės TAU klausytoja

 

  

PATYS NUOSTABIAUSI ĮSPŪDŽIAI IŠ KELIONIŲ

                    Šią kelionę, apie kurią papasakosiu, padovanojo Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius. Dėkojame jam Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universiteto vardu. Taip pat tariame ačiū ir Seimo nario padėjėjai, Akmenės rajono tarybos narei Rimai Seniūnienei, kuri atliko visą paruošiamąjį darbą.

                      2016 m. gegužės 3 d. Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai apsilankė Lietuvos širdyje – sostinėje Vilniuje. Pabuvojome prie Lietuvos Prezidentūros įsteigtame Lietuvos Valstybės centro muziejuje. Muziejus įrengtas moderniai, o eksponatai išdėstyti trijuose aukštuose. Čia sukaupta visos Lietuvos Valstybės istorinė, politinė medžiaga. Pasinaudojus planšetiniu kompiuteriu galima sužinoti labai daug, kas tave domina. Rašantiems daktaro disertacijas ar studijuojantiems politikos mokslus – tai „Aukso gija“.

                      Nuo Prezidentūros, per Gedimino prospektą, patraukėme link Seimo. Saulius Bucevičius, Seimo narys ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas, mums suorganizavo ekskursiją po pirmus ir antrus Seimo rūmus. Antruose seimo rūmuose dirba komitetų nariai, vyksta plenariniai posėdžiai, kurių metu priimami mūsų Valstybei svarbūs įstatymai. Keletą minučių stebėjome posėdžio veiklą. Po to aplankėme pirmuosius rūmus, kurie jau yra paveldo objektas. Čia lankosi šalies Prezidentė, kuriai čia yra įrengtas kambarys, Algirdo Brazausko salėje eksponuojami kitų šalių atstovų dovanoti suvenyrai mūsų šalies vadovams.

                      Didžiojoje posėdžių salėje, kurioje buvo signatarų pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, šiuo metu priimami garbingi svečiai iš užsienio ir naujai išrinkti parlamento nariai prisiekia tarnauti ir dirbti Lietuvos žmonėms.

                    Seimo narys Saulius Bucevičius mus vaišino kava ir užkandžiais. Mūsų laukė dar vienas siurprizas – Trečiojo amžiaus universiteto tarybos pirmininkė Rimana Vapsvienė ir Pažintinės veiklos fakulteto dekanė Danutė Rudienė mus nuvežė į senąją Lietuvos sostinę Kernavę. Apie Kernavę, jos apylinkes papasakojo ponia Eugenija, buvusi vilnienė dabar gyvenanti Kruopiuose. Kernavėje mus pasitiko vienuolė, kuri palydėjo į muziejų, bažnyčią. Nuo muziejaus stogo matyti visa apylinkė, gražus Neries upės vingis ir kilpa, piliakalniai. Kernavėje šiuo metu gyvena apie 300 gyventojų. Miestelis yra gražiai sutvarkytas, piliakalniai nušienauti, įrengta senosios Kernavės (Karaliaus Mindaugo valdymo laikų) gyvenvietė. Visa tai sutvarkyta europinių ir nacionalinių projektų dėka.

                   Visų kelionės dalyvių nuotaika buvo puiki, oras nuostabus. Namo grįžome laimingi, apdovanoti suvenyrais: drugeliais, laumžirgiais, įvairiais lipdukais. Grįžus į Naująją Akmenę mus maloniai nuteikė mieste esanti tvarka, švara ir grožis.

                      „Mes mylime savo šeimą“, nes nuo šeimos prasideda valstybė.

                                                                                                                                 Vanda Kateivienė,
TAU atstovei spaudai

ETERINIŲ ALIEJŲ GALIOS, PASLAPTYS IR GYDOMOSIOS SAVYBĖS

   2016 m. vasario 19 d. Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universitete klausėmės paskaitos apie aromaterapiją.

   Paskaitos lektorė – Jolanta Bubnelienė, profesionali aromaterapijos specialistė praktikė, supažindino su eterinių aliejų gavyba, galiomis ir gydomosiomis savybėmis.

   Ji priminė, kad žmonija jau prieš 6000 metų žinojo natūralių eterinių aliejų veikimą, jų gydomąsias galias ir jas naudojo.

   Šiais nuolatinės įtampos, streso ir netaisyklingo gyvenimo laikais, aromaterapijos menas yra paplitęs visame pasaulyje. Todėl, remiantis senovės išmintimi ir patirtimi, vis plačiau ir plačiau naudojama aromaterapija.

   Aromaterapija – metodas, kai sveikatos palaikymui ir gydymui naudojami natūralūs eteriniai aliejai, kai per nosies ir lytėjimo pojūčius atkuriama kūno ir sielos harmonija, išvaloma aplinka.

   Lektorė pabrėžė, kad kvapai turi platų veikimo diapazoną. Vieni kvapai ramina, kiti stimuliuoja, keičia nuotaiką, šalina nuovargį. Kvapų pagalba galima išsivaduoti iš streso, pykčio ir atgauti vidinę harmoniją. Labai svarbu, kad eteriniai aliejai būtų kokybiški, išgauti iš ekologiškos žaliavos. Pažymėjo VIVASAN produkcijos išskirtinumą. Ši, Šveicarijos firma, savo produkciją gamina iš žolelių, kurios auga Alpių pievų ir aukštikalnių gryname ore.

   Paskaitos metu, buvo demonstruojami įvairūs aliejai, praktiškai išbandomas jų veikimas. Galima buvo jų įsigyti. Taip pat galima buvo nusipirkti VIVASAN produkcijos žinyną ir ir šios firmos produkcijos rekomendacijas ir vartojimo būdo aprašymą.

   Paskaita buvo labai įdomi ir naudinga.

   Nuoširdžiai dėkojame lektorei Jolantai Bubnelienei atskleidusiai TAU klausytojams aromaterapijos istorijos, pritaikymo ir naudos paslaptis.

Jadvyga Tarulytė, Naujosios Akmenės TAU
Sveikatos ir grožio fakulteto klausytoja

VIEŠNAGĖ  BALSTOGĖJE

     Šaltoką šeštadienio rytą grupė Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universiteto klausytojų ir miesto bendruomenės narių išvyko į Balstogę.

                Balstogė (lenk. Białystok) – Palenkės vaivadijos sostinė, miestas Lenkijos šiaurės rytuose. Čia gyvena beveik 300 tūkstančių gyventojų. Per miestą teka Bialos upė.

Miestas tik po Pirmojo pasaulinio karo atiteko Lenkijai, nors Balstogės istorija prasideda maždaug XV a. Iki Liublino unijos miestas priklausė LDK Trakų vaivadijai. Sakoma, kad 1900-iais metais Balstogėje gyveno daugiausia žydų, negu kuriame kitame mieste pasaulyje, apie 40 000. Žydai čia sudarė pusę miesto gyventojų.

Ekskursija po miestą vyko pėsčiomis. Grupės gidė Ramutė mus supažindino su miesto istorija, jos įžymybėmis, svečių mėgstamomis lankyti vietomis, kuriose lankėmės ir mes. Viena iš įdomiausių ir labiausiai lankytinų vietų Balstogėje – Branickių rūmai (Rūmai XVIII a. garsino Balstogę kaip Lenkijos Versalį) kitaip dar vadinamais „Palenkės Versaliu“, ir jų prancūziškas parkas.

Branickio rūmai kartu su parkais, sodais ir skulptūromis sudaro gražų ansamblį. Jie buvo pastatyti 1752 metais ant tuo metu buvusios akmens pilies. Tai gražus vėlyvojo baroko stiliaus statinys, kuris išsaugojo architektūros prabangą ir vidaus interjero grožį. Nuo 1958 metų rūmai buvo įtraukti į Palenkės vaivadijos saugomų istorijos paminklų sąrašą. Jau daugiau kaip 6 dešimtmečius juose yra įkurtas Bialystoko medicinos universitetas. Aplankėme medicinos universiteto muziejų, kuris žinomas visoje Europoje.

Pačiame Bialystoko centre yra Kosciuszko aikštė. Ji labai mėgstama ir yra populiariausia vieta mieste. Kosciuszko aikštės centre stovi baroko stiliaus Miesto rotušė, kuri yra vienas iš lankomiausių miesto objektų.

Unikalus architektūrinis paminklas – Šv. Marijos katedra. 1626 metais buvo pastatyta pirmoji jos dalis, kuri yra gotikos stiliaus su renesanso stiliaus elementais. Antrasis statybų etapas vyko 1900–1905 metais. Tuomet katedra įgavo neogotikos stiliaus detalių. Unikalus architektūrinis paminklas traukia turistus. Išorės fasadas traukia žvilgsnius, o įžengus į šventovės vidų taip pat sužavi. Abejingų nepalieka vidaus interjeras. Mums labiausiai patiko didžiulis Jono Pauliaus II vitražas. Pastebėjome, kad čia daugiau ir meldžiasi atėjusieji.

Apie tris valandas turėjome laisvo laiko. Kas norėjo grožėjosi miesto senamiesčiu, kas norėjo, galėjo prieš Velykas apsipirkti.

                      Kelionė patiko visiems.

Balstogė graži – nusprendė visi grupės nariai.

Danutė Rudienė,
TAU pažintinės veiklos fakulteto dekanė

„AUKSINIO PROTO“ MŪŠIS

                      2016 m. kovo 2 d. įvyko Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universiteto senjorų protų kovos, kurias vedė Akmenės rajono savivaldybės mero patarėjas Tomas Martinaitis. Iš gausaus senjorų būrio susiformavo penkios komandos po 5 dalyvius, kurios pasivadino taip: „Akmenėliai“, „Sumanūs senjorai“, „Dar ne vakaras“, „Super senjorai“ ir „Išmaniosios pelėdos“.

                      Protų mūšiai vyko keturiais etapais. Kiekviename jų buvo teko atsakinėti į 7 klausimus. Visą tos dienos žaidime lyderiavo „Akmenėlių“ komanda. „Super senjorų“ komanda po keturių etapų buvo treti, tačiau po „Ekstra“ mūšio jie įsiveržė į priekį ir užėmė garbingą antrą vietą. Trečioje vietoje liko „Sumanių senjorų“ komanda.

                      Senjorams ne pasiskirstymas vietomis buvo svarbus, o galimybė pasitikrinti, kiek toli dar esame iki „alzheimerio“.

                                                                                                                                 Vanda Kateivienė

Naujosios Akmenės TAU kasdienė veikla

Š. m. vasario 13 d. Naujosios Akmenės trečiojo amžiaus universiteto studentai lankėsi Šiaulių dramos teatre, kur žiūrėjo Marcel Pagnol spektaklį „Duonkepio žmona“. Tai 2-jų dalių romantinė istorija, kurioje vaidino net 16 aktorių. Režisierius Arvydas Lebeliūnas pjesės sėkmę įvardija tuo, kad žiūrovas pamatys kiekvienas save, pažvelgs į tai, kas giliai: prisimins, kada yra suklydęs, supykęs, nesugebėjęs atleisti ir dėl to gal ką praradęs. Pjesėje meilės suvokimas ir santykių trapumas atskleidžiamas per paradoksą: jei žmogus nusidėjo, tai atrodytų logiška – jį nubausti, o čia jam atleidžiama – tai jau išmintinga. Kai atleidi – susigrąžini kažką.

Dėkojam universiteto tarybos pirmininkei Rimanai Vapsvienei, kuri parūpino tokias geras vietas, kur niekieno netrukdomi galėjome 3 valandos mėgautis spektakliu.

Vasario 19 d. tautodailininkė Aldona Tenienė universiteto studentes mokė velykinių kiaušinių marginimo gudrybių. O vasario 26 d. ji pamokys mus karpinių meno.

Vasario 22 d. susitikome su šeimos gydytoja Nijole Bartkevičiene. Tema – cukrinis diabetas, jo susirgimo priežastys, paveldimumas. Gydytoja klausytojams padarė tyrimus, nustatė cukraus kiekį kraujyje. Susipažindino, kaip reikia gyventi sergant cukriniu diabetu. Ilgėjant gyvenimo amžiui, gerėjant mitybai ir mažėjant fiziniam aktyvumui – didėja rizika susirgti cukriniu diabetu.

Paskaita buvo įdomi, atsakė į daugeliui klausytojų rūpimų klausimų.

Vanda Kateivienė,
TAU atstovė spaudai

ADVENTAS

                      Adventas – tylos ir susikaupimo metas prieš pačias gražiausias metų šventes – šv. Kalėdas. Tai apmąstymų metas. Prieš akis prabėga ilgi gyvenimo metai, o rodos, viskas buvo tik vakar. Buvom jauni, dirbom, auginom vaikus, skubėjom. Bėgom, bėgom ir nepastebėjom, kad ne tik vaikai, bet ir anūkai jau užaugo... O tu sėdi vienas, gal ir ne, namuose ir to laiko – marios.

                 Savo ir savo kolegų senjorų vardu noriu padėkoti Jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centro direktorei Birutei Baltutienei, jos pavaduotojui Rimantui Kentrai, už įkurtą Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universitetą, už suteiktą galimybę gilinti žinias, stiprinti sveikatą, keliauti, muzikuoti...

                      Vienas iš projektų, kurį vykdome šiuo metu – adventinio laikotarpio projektas. Susirinkę išmokom gražiai nusipinti adventinius vainikus, sužinom keturių žvakių reikšmę. Vainiką puošia 3 violetinės ir 1 raudona žvakė: pirmoji žvakė vadinama Pranašo arba Vilties, antroji – Betliejaus arba visiems skirto Išganymo, trečioji – Piemenų arba džiaugsmo, ketvirtoji – Angelų ir meilės žvake. Advento vainikas – tai himnas gamtai, kuri atgyja, kai atrodo, jog viskas turėtų numirti... tai himnas šviesai, kuri nugali tamsą.

                      Projekto tąsa – gruodžio 11-oji – išvyka į Varnius, į žemaičių vyskupijos muziejų, kur vyko edukaciniai užsiėmimai: „Kalėdaičio gimimas“ ir „Kalėdinė žvakė“. Užsiėmimus vedė Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolė Regina Teresiūtė JJE r muziejaus darbuotojai. Šis muziejus yra įsikūręs buvusiuose vėlyvojo baroko Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose, pastatytuose apie 1770 m. Carinės Rusijos administracijai XIX a. uždarius Vilniaus universitetą, Varnių kunigų seminarija ir Medicinos fakultetas Vilniuje liko vienintelės aukštosios mokyklos Lietuvoje. Čia mokėsi ir dirbo daug 1831 ir 1863 metų sukilimų dalyvių bei Lietuvos kultūrai ir tautinės savimonės formavimuisi svarbių asmenybių: kunigai – K. Nezabitauskas, A. Vienažindis, A. Strazdas, J. A. Pabrėža, A. Mackevičius, vyskupai – M. Valančius, A. Baranauskas, A. Beresnevičius.

                      Šiandien muziejuje gausu eksponatų, vienas iš jų, labai gerai išsilaikęs prancūziško porceliano pietų servizas, rastas Biržiškų dvare, užkastas kamaros kampe. Servizą muziejui padovanojo bajoro Mykolo Gorskio dukra, gyvenanti Prancūzijoje. Servizas unikalus tuo, kad yra rankų darbo ir kiekviena ornamento gėlytė ant lėkščių vis kitokia. Dviejų vienodų ornamentų nėra. Toks pilnos sudėties servizas išlikęs Lietuvoje – vienintelis. A. Gorskis turėjo keturis dvarus.

                      Vėliau aplakėme Telšių šv. Petro ir Povilo Katedrą. Mus pasitiko Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas ir dėstytojas kanauninkas Andrejus Sabaliauskas. Telšių katedra vienintelė Lietuvoje 2-ų aukštų. Labai turtinga ir įspūdinga, o kokia akustika – kanauninkas Andrejus mums pagiedojo. Atrodo, kad jo balsas sklinda į dausas.

                      Grįžome namo praturtėję ir gerai nusiteikę.

Baigiamasis projekto akcentas – susitikimas universitete su poete Juzefa Janušiene ir Naujosios Akmenės parapijos klebonu Olijandru Jurevičiumi.

Už šį susikaupimo projektą „Belaukiant šv. Kalėdų“ nuoširdžiai, visų Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universiteto klausytojų vardu, dėkoju universiteto tarybos pirmininkei Rimanai Vapsvienei.

Šv. Kalėdos jau visai ant slenksčio, tai linkim visiems, ne tik universiteto klausytojams, bet ir visai Akmenės rajono bendruomenei linksmų šv. Kalėdų, laimingų Naujųjų Metų.

Naujosios Akmenės
Trečiojo amžiaus universiteto
klausytoja Vanda Kateivienė

IŠ RYGOS SUGRĮŽUS... 

Latvija visai šalia. Sakome, jog tai mūsų sesė. Latvijos sostinė Ryga – tai ne tik, Latvijos, bet ir visos Baltijos perlas.

Ryga – puikus miestas, į kurį galima keliauti savaitgalį ir kuriame galima patirti naujų pojūčių ir pailsėti. Kiekvienas amžius paliko savo pėdsaką šiame mieste, todėl gidai Rygą vadina ir architektūros perlu.

Daug galime kalbėti apie kaimynus. Jaunystėje beveik visiems patiko Vilio Lacio romanai,žinome Janį Rainį, klausomės Raimondo Paulo melodijų. Kalbant apie latvius negalime nepaminėti Joninių. Jie taip šią dieną švenčia, kad ir lietuvius tai daryti privertė. Tik kaimynai šią šventę vadina Lyguo. Šia švente Latvija prisistatė Europos Sąjungai kaip Lietuva krepšiniu.

Anksčiau akmeniškiai mėgdavo važinėti Latvijon, mėgsta ir dabar... Ir anksčiau, ir dabar labiausiai perkamos rūkytos strimelės ir saldainiai „Karvutė“. Ne veltui daugelis Akmenės krašto žmonių juokauja, kad mums sostinė galėtų būti Ryga. Ir kilometrų tik 120, ne taip, kaip į Vilnių – 360.

                      Lapkričio 9 dienos rytą, grupė Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) klausytojų patraukė Latvijos sostinės Rygos link. Laikas neprailgo, besišnekučiuodami pasiekėme pirmą kelionės tikslą – Rygos kosmetikos ir parfumerijos fabriką „Dzintars”.

Kiekvienas norėjome ne tik susipažinti su fabriko produkcija, bet ir įsigyti produkcijos. Juo labiau, kad ne už kalnų Naujieji… Moterys pirko kvepaliukus „Paslaptinga Rygietė”, SPA priemones, girdėjau, kad teiravosi „Rygas sireni”… Vyrai gi, rinkosi kvepalus „Kamandoras 7” ar Nr. 9, tualetinį vandenį „Brigas”. Trumpai – visi išsirinko, ko norėjo.

Patraukėme link Latvijos Šaulių, kur mus pasitiko šauni gidė Biruta. Klaidžiojome su ja po senąją Rygą 2,5 val. Net nepajutome, kaip greit prabėgo laikas. Padėkojome šauniai gidei, įteikdami mažutį angeliuką ir palinkėdami „veselybas”( sveikatos).

Tą dieną lauke buvo žvarboka, todėl visai neblogai buvo užbaigti kelionę „Rygas balsams” degustacija. Čia sužinojome apie balzamo gamybą, paragavome jo, savo pirkinių krepšelius papildėme nuostabiuoju gėrimu bei tos pačios gamyklos gaminamais saldumynais.

Lietuvoje tą dieną lijo, o Rygoje lyti pradėjo tik pasukus namų link. Tarsi pats dangus mums padėjo nenusivilti kelione bei pasakė, kada laikas judėti namučių link.

Grįžome pavargę, bet praturtėję: papildėme žinias apie kaimyninę šalį, jos žmones.

Esame dėkingi p. Jonui Vapsvai, kad net 285 foto aparato kadruose įamžinta mūsų kelionė. Kiekvienas ”radome save”. O panorėję nuotraukas parodyti kitiems, p. Jonas mums jas persiuntė elektroniniu paštu.

Sprendžiant iš vykusiųjų į Rygą atsiliepimų, kelionė pavyko (pirmas blynas neprisvilo), o be to, dar pasipildė mūsų fakulteto klausytojų gretos…

Visus, kurie “serga” kelionių manija yra žingeidūs, kviečiame į prisijungti prie Trečiojo amžiaus universiteto veiklų.

Trečiojo amžiaus universiteto tarybos vardu dėkoju visiems kelionės dalyviams ir kviečiu su mumis keliauti!

Naujosios Akmenės TAU
Pažintinės veiklos fakulteto
dekanė Danutė Rudienė

ADVENTAS. KALĖDŲ BELAUKIANT 

         Adventas. Tai prieškalėdinis laukimo ir susikaupimo laikas. Vienas iš šio laikotarpio simbolių – Adventinis vainikas, ant kurio, belaukiant šv. Kalėdų, uždegamos žvakutės.
        Naujosios Akmenės TAU klausytojai adventinį laikotarpį pradėjo dalyvaudami advento edukacinėje programoje „Šv. Kalėdų belaukiant“, kurią sudarė trys simbolinės užsiėmimų dalys: „Advento vainikas“, „Kalėdaičio gimimas“ ir „Kalėdinė žvakė“.
      Truputis įžvalgumo, kūrybinės fantazijos ir „Advento vainiko“ pynimas pradėtas. Žingsnis po žingsnio, panaudoję natūralias, neblizgias medžiagas, džiovintus citrusinius vaisius, įvairias šakeles, programos dalyviai pynė ir puošė vainikus. Į vainikų puošybą klausytojai sudėjo visus savo malonius prisiminimus ir įspūdžius, kuriuos teko jiems patirti per šiuos metus. O štai ir vainikai! Unikalūs, nepakartojami jie puikavosi trumpoje fotosesijoje, o užsiėmimo dalyviai, mėgaudamiesi arbata, dalijosi mintimis apie adventą, advento vainiko kilmę, 4 žvakučių simboliką.
       Užsiėmimo moderatorė, Menų fakulteto „Dailieji amatai“ vadovė, Irena Braiko ir floristė Sigutė Urbonienė džiaugėsi dalyvių nuoširdumu, noru mokytis ir jų pagamintais adventiniais vainikais, linkėjo visiems jaukių švenčių. Klausytojai, parsinešę į namus adventinius vainikus, artėjančios šventės dvelksmą, pratęsė švenčių laukimą. TAU klasuyotojų laukia dar vena staigmena – artimiausiu metu bus organizuota išvyka į Varnius, kur mokysis kepti kalėdaitį (plotkelį), suks iš vaškuolių Kūčių vakarienės žvakę. 
        Ar gali būti kas didingesnio už pačių kuriamą paprastą, jaukią Kūčių vakaro dvasią?!.

Naujosios Akmenės TAU
klausytojų informacija

NE TIK KELIAUJAME, BET IR KEIČIAMĖS PATIRTIMI

         Naujosios Akmenės TAU klausytojai ir toliau aktyviai leidžia laiką. Lapkričio pabaigoje 40 klausytojų keliavo po Kelmės kraštą, gerėjosi Palendrių šv. Benedikto vienuolyno aplinka, dalyvavo drauge su vienuoliais Trečiose mišiose. Sielos pašnekesiams su vienuoliais pasibaigus, susitikta su Kelmės TAU atstovais, kurie atlydėjo mus į savo buveinę – Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centrą. 
      Kelmės TAU gyvuoja jau ketvirtus metus ir jungia per 120 klausytojų. Kelmės TAU veikia sveikatos, šokių, muzikos ir kitokie fakultetai. Jiems vadovauja Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centro direktorė Diana Razminienė, jai talkina fakultetų seniūnai. Susitikime išgirdome išsamų pasakojimą apie kelmiškių veiklą. Pratęsiant diskusijas buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pasikeista atminimo dovanėlėmis, adresais, palinkėta sėkmės.
        Šiltas ir nuoširdus susitikimas baigėsi, o mūsų laukė Kražiuose muziejaus vedėjas V. Mažonas. Iš jo išgirdome įdomiausius faktus, pasakojimus apie Kražius, jų bažnyčią. Apsilankėme Kražių Motiejaus Kazimiero Sarviejaus kultūros centre. Tai moderni šiuolaikiška, daugiafunkcė įstaiga, reikšminga Žemaitijos kultūros puoselėtoja, pasižyminti išskirtine kultūrine, gamtine ir dvasine darna, kūrbingai pritaikyta kultūros, edukacijos, turizmo ir informacijos reikmėms.
      Grįžome vakarėjant, dalindamiesi įspūdžiais ir ragaudami kelmiškių kelionėn įdėtą nepakartojamo skonio Kelmės pyragą.
         Už sudarytas sąlygas dvasiškai tobulėti ir turiningai ilsėtis dėkojame Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centro direktorei ir TAU kuratorei Birutei Baltutienei, už toleranciją ir norų pildymą – vairuotojui V. Stončiui ir visiems prisidėjusiems organizuojant šią išvyką.

 Naujosios Akmenės TAU
klausytojų informacija

Unikalūs lankytojai

Šiandien 27

Vakar 131

Prieš savaitę 298

Prieš mėnesį 2568

All 90013

Projektas "ATRASK SAVE"

Susisiekti su mumis

ecdl_logo.jpg
kuriame.png
baneris.gif
Go to top Menu